Vilnos fabrikas Grazalemoje
Jau 18-19 amžiuje Grazalema garsėjo savo vilnos gaminiais. Dar Pilypas V savo valdymo metais pasirašė dekretą, kuriame suteikė privilegijas vilnos gamintojams. Tai tik įrodo vilnos svarbą Ispanijos istorijoje, kurios pramonė per paskutinius amžius turėjo daug pakilimų ir nuosmukių. Buvo laikotarpis, kuomet vertino vilnos svorį, bet ne kokybę. Tuomet daugelis kraštų naudojosi tuo, kad vilna yra įmirkyta purvu ir daugiau sveria. Grazalemoje stiprios liūtys užkirto kelia egoistiškiems piktnaudžiavimo atvejams, nes čia avys prieš kirpimą natūraliai išplaunamos lietaus, todėl tai padėjo išsaugoti gerą vardą ir kokybę. Būtent čia ir išliko fabrikas, kuris puoselėja vilnos gamybos tradicijas iki šių dienų. Grazalemoje auginamų avių vilna gauna daug lietaus dėl palankaus klimato sąlygų, todėl išskalbiama prieš nukerpant. Taip išlaikoma geros vilnos kokybė.
Keletą šimtmečių Grazalema buvo kaip vilnos pramonės centras, tačiau 19 a. pradėjus Ispanijoje tiesti pirmuosius geležinkelius ir iškilus Katalonijos tekstilės pramonei, patyrė nuosmukį. Stokojant modernių transporto priemonių ir technikos, vietinei pramonei buvo neįmanoma konkuruoti dėl didelių transporto išlaidų.
VILNOS GAMYBOS PROCESAS
Pirmiausiai vilna praeina pro specialų tinklelį, kuriame yra surenkami visi nešvarumai, o tuomet klasifikuojama pagal 12 kategorijų: barzda, petys, apykaklė, nugarine, pilvas, kakta, apatinis petys, šonas (geriausios kokybės vilna) ir t.t. Didelę reikšmę turi ir gyvūno veislė bei būklė.
Neapdorotoje vilnoje yra nuo 20 iki 70 % grynojo pluošto, likusi dalis yra vanduo ir priemaišos, daugiausia vilnos riebalai, kurie išsiskiria per gyvūno odą. Šie riebalai padengia vilnos pluoštus pagamintus iš keratino.
Grazalemoje naudojamas protėvių metodas vilnai plauti. Pirmiausia vilna dedama į indą su 60° C temperatūros vandeniu tam, kad atsiskirtų riebalai. Tuomet vilna plaunama šaltame vandenyje. Kitą dieną džiovinama ant specialių saulės platformų esančių šalia gamyklos. Kai vilna išdžiūsta, prasideda verpimo procesas. Vilna dedama į mašina, vadinamą “El Diablo”, kurią sudaro cilindras iš vidaus dantytas ir padengtas vašku. Ši mašina padeda atskirti vilnos pluoštus ir paruošia vilną karšinimui. Tuomet mechaniniu būdu yra pagaminamas pluoštas, kurį verpimo mašina suka, kad pagamintų verpalus, iš kurių audžiamos antklodės.
Grazalemos fabrike buvo naudojamos hidraulinės mašinos, kurias varė didelis 10 metrų skersmens ratas, sveriantis daugiau negu 10 tonų, ir sunaudojantis apie 25 litrus vandens per sekundę. Tai buvo patvarus prietaisas, kurio būklė nepasikeitė per daugybę metų, todėl buvo naudojamas net ir prieš keletą metų.
Grazalemos gaminiai yra autentiško amatiniko meno pavyzdys, turintis išskirtinį braižą - supintus siūlus antklodės skirtingose pusėse, kurie yra pinami su meile rankomis. Būtent dėl to konkuruoja su geriausiais vilnos gamintojais visame pasaulyje, nemažai gaminių eksportuojama į Pietų Ameriką ir Europą.
ISTORIJA
1908 metais verslininkas Vincente Narvaezas Bajonas nusprendė atgaivinti tradicinę vilnos gaminimo pramonę, todėl įkūrė gamykla Ribera del Gaidovar miestelyje, esančią keli kilometrai nuo Grazalemos. Gamykla stovėjo ant sraunios upės, kuri padėjo sukurti hidraulinę jėgą, padedančią veikti mašinoms. Vėliau, 4-ojo dešimtmečio pradžioje, atvedus elektros energiją į Grazalemą, gamykla persikėlė būtent čia. Ir nors mašinos buvo pakeistos elektrinėmis, audimas vykdavo rankiniu būdu.
Bėgant metams, gamyklos valdymas buvo perduodamas kitoms giminės kartoms. Rankines stakles keitė mechaninės, tačiau tradicinės gaminimo technikos ir filosofija išliko iki šių dienų.
Šiuo metu gamykla stovi toje pačioje vietoje Grazalemoje, rankomis pinami audinių kraštai ir puoselėjamos senosios vilnos audinių tradicijos, o anksčiau naudotos mašinos vilnos gamybai perkeltos į atskirą patalpą, virtusią savotišku muziejumi, kurį gali aplankyti ir sužinoti apie Grazalemos vilnos gamybos tradijas visi norintys.
